Vem su hipertenzija

Veikimo mechanizmas. Plečia vainikines arterijas, apsaugo nuo vainikinių arterijų spazmo ir taip didina deguonies patekimą į miokardą. Mažina pokrūvį AKSprieškrūvį mažėja kairiojo skilvelio tūris ir sienelės įtampa ir deguonies poreikį miokarde. Nitratai turi antiagregacinį poveikį.

Nepageidaujamas poveikis: galvos skausmas, paraudimas ir hipotenzija, kurią lydi paradoksinė bradikardija, atitinka vazovagalinę arba vem su hipertenzija reakciją. Hipotenzija būna retai, dažniausiai vyresnio amžiaus pacientams. Pagrindinė nitratų problema yra tolerancijos nitratams išsivystymas. Pagrindinis būdas apsisaugoti nuo tolerancijos nitratams išsivystymo yra laisvi nuo nitratų intervalai.

Lėtinė širdies nepakankamumo IIA-B ir aukštesnė būsena, tai yra, kai yra širdies veiklos dekompensacijos požymių; Tromboflebitas ūminis ; Sisteminės ligos ūminėje fazėje; Smegenų kraujotakos pažeidimas.

Rekomenduojamas 12 val. Galimas nutraukimo sindromas, kai staiga nutraukiamas didelės nitratų dozės vartojimas. Šiems pacientams gali pasunkėti krūtinės angina. Klinikinėje praktikoje naudojami šie preparatai: nitroglicerinas, isosorbiddinitratas, isosorbid- 5-mononitratas.

Nitroglicerino skiriama po liežuviu arba įpurškiama krūtinės anginos epizodui gydyti. Įprastinės dozės yra 0,3—0,6 mg per 5 min.

Koronarinė širdies liga

Jeigu simptomai neišnyksta, papildomai skiriama 0,3 mg. Galima išgerti ne daugiau kaip 1,2 mg nitroglicerino per 15 min. Kai nitroglicerinas vartojamas su pertraukomis, tolerancija reta.

Po liežuviu dedamas nitroglicerinas naudingas profilaktiškai prieš fizinį aktyvumą, kuris galėtų sukelti krūtinės anginą. Jis gali apsaugoti nuo krūtinės anginos 40 min. Vartojamos tabletės, žandinės formos, purškiamas nitroglicerinas, tepalas. Beta adrenoblokatoriai Veikimo mechanizmas. Mažina arterinį kraujospūdį, retina širdies susitraukimų dažnį, silpnina kontrakciją ir taip mažina deguonies poreikį miokarde.

Kas yra veloergometrija (VEM)?

Šie medikamentai gerina vainikinę kraujotaką, nes ilgina kairiojo skilvelio diastolinį pildymąsi. Šie preparatai didina pacientų fizinio krūvio toleravimą, išemija atsiranda didesnio fizinio krūvio metu. Beta adrenoblokatoriai ne tik kontroliuoja krūtinės anginą, bet ir didina išgyvenamumą po miokardo infarkto, apsaugo nuo skilvelinių aritmijų ar staigios mirties.

Nepageidaujamas poveikis: silpnumas, košmarai, nemiga, blogėja protarpinis šlubumas, gali pasunkėti lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba astma, širdies nepakankamumas, gali išsivystyti bradikardija, širdies blokados, retai — erekcijos sutrikimai, gali sustiprinti insulino sukeltą hipoglikemiją.

Staigiai nutraukus beta adrenoblokatorių vartojimą galimas miokardo infarktas ir staigi mirtis. Kontraindikacijos: bradikardija, aukšto laipsnio atrioventrikulinė blokada, silpnas minusinis mazgas, nestabilus sunkus širdies nepakankamumas.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, depresija ir sunkus protarpinis šlubumas yra reliatyvios vem su hipertenzija. Kalcio kanalų blokatoriai Veikimo mechanizmas. Plečia vainikines arterijas, mažina periferinį pasipriešinimą — mažina deguonies poreikį miokarde. Nedihidropiridiniai preparatai — verapamilis ir diltiazemas — mažina širdies susitraukimų dažnį ir tokiu būdu — deguonies poreikį miokarde.

Fizinio krūvio mėginys

Nepageidaujamas poveikis: hipotenzija ir širdies nepakankamumas, diltiazemas ir verapamilis retina širdies susitraukimų dažnį, blogina laidumą ir skubios pagalbos dėl hipertenzijos sukelti bradikardiją arba laidumo sutrikimus. Kulkšnelių edema. Kontraindikacijos: širdies nepakankamumas, nors hipertenzijos magnetoterapijos aparatai kartos kalcio kanalų blokatoriai nesukelia širdies nepakankamumo.

Diltiazemui ir verapamiliui — laidumo sutrikimai ir bradikardija. Ilgo veikimo kalcio kanalų blokatoriai yra efektyvūs mažinant krūtinės anginos simptomus ir turėtų būti vartojami su beta adrenoblokatoriais ir nitratais arba skiriami pacientams, kurie negali vartoti beta adrenoblokatorių, taip pat visiems ligoniams, kurie serga variantine krūtinės angina. Ivabradinas Ivabradinas priklauso naujos kartos vaistų klasei.

Jis veikia slopindamas sinusinio mazgo ląsteles ir taip retina širdies susitraukimų dažnį pulsą. Ivabradinas retina pulsą išskirtinai selektyviai, taip sumažina širdies darbą arba deguonies poreikį ir pailgina diastolės laiką, kai širdis aprūpinama krauju ir deguonimi.

Ivabradinas, grąžindamas deguonies suvartojimo ir aprūpinimo pusiausvyrą, apsaugo širdies raumenį nuo išemijos, o ligonius nuo krūtinės vem su hipertenzija simptomų. Ivabradinas yra efektyvus ir saugus ligoniams, sergantiems su gretutinėmis ligomis, pvz. Klinikinėje praktikoje, siekiant IŠL sergantiems ligoniams rekomenduojamo pulso 55—60 kartų per minutęivabradinas derinamas su beta adrenoblokatoriais. Šis derinys ne tik pasižymi stipriu antiangininiu poveikiu, bet ir apsaugo ligonius nuo miokardo infarkto grėsmės.

Indikacijos Ivabradinas skiriamas stabiliai krūtinės anginai gydyti pacientams, kurių sinusinis ritmas yra normalus. Įprastinės dozės Ivabradino tablečių reikia gerti 2 kartus per parą, ryte ir vakare, valgio metu.

Gydymo pradžioje gerti po 5 mg ivabradino 2 kartus per parą. Po 3—4 savaičių IŠL atveju arba po 2 savaičių ŠN atveju dozę didinti ir 2 kartus per parą gerti po 7,5 mg.

Veloergometrijos tyrimas

Jeigu gydymo metu širdies ritmas esant ramybės būsenos nuolat yra retesnis negu 50 k. Šalutiniai poveikiai, kontraindikacijos, atsargumo priemonės Ivabradinas yra išskirtinai saugus vaistas. Nėra aprašyta atvejų, kad jis būtų sukėlęs per ryškią bradikardiją ar hipotenziją, todėl mažinti ŠSD ivabradinu yra saugu ir esant normaliam kraujospūdžiui ar polinkiui į hipotenziją. Dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis — regimasis šviesos fenomenas trumpalaikis ryškumo padidėjimas, dažniausiai atsirandantis dėl staigaus šviesos intensyvumo pokyčiokuris daugumai ligonių po hipertenzijos gydymo standartai mėnesių vaisto vartojimo praeina savaime arba iš karto praeina nutraukus gydymą ivabradinu.

Ivabradinu gydomiems pacientams gerti greipfrutų sulčių negalima.

Ranolazinas Ranolazinas - stabiliai krūtinės anginai gydyti skiriamas vaistas, priklausantis naujai antiangininių vaistų grupei- vėlyvųjų natrio srautų inhibitoriams. Ranolazinas, skirtingai nuo pirmo pasirinkimo antiangininių vaistų, veikia ligos patogenetinius mechanizmus ir tai lemia palankius klinikinius gydymo rezultatus.

Ranolazinas, vienintelis iš iki šiol klinikinėje praktikoje esančių antiangininių vaistų, blokuoja vėlyvąsias natrio sroves, užkerta kelią ląstelės perkrovai natrio ir kalcio jonais, todėl palankiai veikia visus su išemija siejamus patologinius klinikinius sindromus. Tyrimai rodo, kad ranolazinas pasižymi ryškiu antiangininiu veikimu ir pagerina lėtine SKA sergančių asmenų būklę bei fizinio krūvio toleravimą netgi tada, kai įprastinis antiangininis gydymas optimaliomis dozėmis nepakankamai veiksmingas.

Kitaip sakant, ranolazinui būdingas papildomas antiišeminis antiangininis efektas, kuri galima paaiškinti savitu preparato poveikio mechanizmu, nebūdingu kitiems antiangininiams vaistams. Randomizuotų klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad gydymas ranolazinu reikšmingai sumažina krūtinės anginos epizodų dažnį, trumpo veikimo nitratų poreikį, pagerina fizinio krūvio toleranciją ir trukmę.

Kas yra veloergometrija (VEM)

Be to, ranolazinas turi papildomų antiaritminių savybių, gerina diastolinę kairio skilvelio funkciją bei gliukozės kontrolę pacientams, sergantiems stabilia krūtinės angina. Ranolazinas dėl poveikio elektrolitų apykaitai ląstelėje užtikrina miocitų elektrinį stabilumą, todėl ranolazinu gydytiems pacientams stebima mažiau ventrikulinių tachikardijų, supraventrikulinių tachikardijų, naujų prieširdžių virpėjimo atvejų bei ventrikulinių pauzių, trunkančių bent 3 sekundes.

Svarbu ir tai, kad ranolazinas yra hemodinamiškai neutralus — neįtakoja nei ŠSD, vem su hipertenzija kraujospūdžio. Ranexa skiriamas papildomam simptominiam pacientų, sergančių stabilia krūtinės angina gydymui, kuriems nepakanka ar jie netoleruoja pirmos eilės antiangininio gydymo pvz.

Rekomenduojama pradinė Ranexa dozė yra mg du kartus per parą. Po 2 - 4 savaičių dozė turi būti titruojama iki mg du kartus per vem su hipertenzija, atsižvelgiant į paciento atsaką, vėliau dozė titruojama iki maksimalios rekomenduojamos mg dozės du kartus per parą. Kontraindikacijos, nepageidaujamas poveikis. Negalima kartu vem su hipertenzija stiprių CYP3A4 inhibitorių pvz. Negalima kartu skirti Ia klasės pvz. Pacientams, vartojantiems Ranexa pasireikšiantis nepageidaujamas poveikis paprastai yra lengvas arba vidutinio sunkumo ir dažniausiai išsivysto per pirmąsias dvi gydymo savaites.

Dažniausiai pasitaikantis nepageidaujamas poveikis gydant Ranexa yra galvos svaigimas, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, pykinimas, astenija. Metaboliniai preparatai Riebiųjų rūgščių oksidaciją slopinantys preparatai keičia miokardo metabolizmą, slopina riebiųjų rūgščių oksidaciją, padidina gliukozės oksidaciją ir taip sumažina deguonies sunaudojimą energinių medžiagų gamybai.

Todėl šie vaistai mažina krūtinės anginos dažnumą, didina fizinio krūvio toleranciją, mažina nitroglicerino vartojimą ir gerina širdies funkciją.

Taigi pasižymi dvejopu — citoprotekciniu ir antiangininiu — poveikiu. Revaskuliarizacinės procedūros skiriamos pacientams, kuriems nepakankamai efektyvus medikamentinis gydymas, kurie gyvena aktyvų gyvenimą, sukeliama plati išemija krūvio mėginio metu, randama sunki vainikinių arterijų liga koronarografijos metu arba yra bloga kairiojo skilvelio funkcija. Petrauskienė, prof. Petrulionienė Naujienos apie sveikatą.