Štanga ir hipertenzija

Pa­sau­ly­je mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų vi­du­ti­niš­kai sie­kia 33 pro­cen­tus, ta­čiau Lie­tu­vo­je — net Ne­se­niai stai­gi mir­tis su­sto­jus šir­džiai pa­si­glem­žė žy­mų ša­lies in­te­lek­tua­lą, fi­lo­so­fą Leo­ni­dą Dons­kį.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė dr. Pa­sa­ky­čiau, kad tai tam­pa epi­de­mi­ja.

Gydymas nuo erekcijos disfunkcijos? Kaip gydyti ir išgydyti erekcijos disfunkcija jaunų vyrų?

Vis­gi lai­ku at­pa­ži­nus li­gą, dėl pa­žan­gių gy­dy­mo me­to­dų, dėl tai­syk­lin­gai ir lai­ku su­teik­tos pa­gal­bos pa­vyks­ta iš­gel­bė­ti vis dau­giau žmo­nių. La­bai svar­bu švies­ti žmo­nes, in­for­muo­ti apie ri­zi­kos veiks­nius, kas su­ke­lia šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas, apie gy­dy­mo bū­ti­ny­bę, apie gy­dy­mą ir gy­ven­se­ną per­si­rgus.

Žmo­gus sau ga­li pa­dė­ti, bet tu­ri ne­nu­mo­ti ran­ka į ri­zi­kos veiks­nius ir juos ko­re­guo­ti. Be to, tu­ri at­pa­žin­ti grės­min­giau­sias si­tua­ci­jas ir lai­ku kreip­tis į gy­dy­to­jus.

Funkcinės treniruotės – sveikai liesėjantiems

Tai na­tū­ra­li šir­dies ap­sau­ga, to­dėl mo­te­rys, jei­gu su­ser­ga, tai daž­niau vė­ly­ves­nia­me am­žiu­je. Be­je, mo­te­rims šir­dies li­ga sun­kiau at­pa­žįs­ta­ma, nes pa­si­reiš­kia šiek tiek ki­to­kiais simp­to­mais ne­gu vy­rams.

Kar­tais mo­te­ris ga­li daug skųs­tis, bet mes nie­ko blo­go ne­ran­dam. Ar­ba ga­li skųs­tis vi­sai ne­ti­piš­kais simp­to­mais, o ran­dam di­džiu­lių šir­dies ar krau­ja­gys­lių pa­ki­ti­mų. Vy­rams kli­ni­ka bū­na pa­kan­ka­mai ti­piš­ka, kaip iš va­do­vė­lio. Vis­gi ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad mo­te­rų šir­dies ar krau­ja­gys­lių li­gos ei­ga leng­ves­nė, kar­tais bū­na daug sun­kes­nė ne­gu vy­rų.

Pag­rin­di­niai simp­to­mai, kaip at­pa­žin­ti in­fark­tą, yra stip­rus, ple­čian­tis, de­gi­nan­tis skaus­mas krū­ti­nė­je. Jis daž­niau­siai jun­ta­mas pla­čia­me plo­te, ga­li plis­ti į pe­čius, kai­rę ran­ką, apa­ti­nį žan­di­kau­lį, jaus­tis nu­ga­ro­je tarp men­čių.

Skaus­mą daž­nai ly­di šal­tas pra­kai­tas, ga­li py­kin­ti, jaus­tis silp­nu­mas, mir­ties bai­mė, ga­li bū­ti šir­dies rit­mo su­tri­ki­mai. To­kiais at­ve­jais bū­ti­nai rei­kia kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Jei­gu tai du­rian­čio po­bū­džio skaus­mas vie­na­me taš­ke, įkvė­pus ar pa­kei­tus kū­no pa­dė­tį, daž­niau­siai tai bus neu­ro­lo­gi­nis, stu­bu­ro skaus­mas, ne­bū­ti­nai su­si­jęs su šir­di­mi.

Tai­gi ne kiek­vie­nas skaus­mas krū­ti­nė­je yra šir­dies pro­ble­ma. Jei­gu tai lė­ti­nė šir­dies li­ga, daž­niau­siai simp­to­mai jun­ta­mi krū­vio me­tu. Žmo­gus skun­džia­si, kad pra­dė­jus grei­čiau ei­ti, li­pant laip­tais, kaž­ką sun­kiau fi­ziš­kai dir­bant, tar­si už­spau­džia krū­ti­nę, at­si­ran­da du­su­lys. To­kiais at­ve­jais rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją, ku­ris nu­sta­tys, ar tai šir­dies pro­ble­ma, ar ne.

1. Nekontroliuojama hipertenzija yra
2. Pavojinga epidemija atima gyvybes
3. TLKAM SISTEMINIS LIGŲ SĄRAŠAS - NĖŠTUMAS, GIMDYMAS IR LAIKOTARPIS PO GIMDYMO
4. Funkcinės treniruotės – sveikai liesėjantiems - DELFI FIT
5. Miego apnėjos ir hipopnėjos sindromas - Sveikas Žmogus
6. К зарубежной агентурной сети.
7. Širdies hipertenzija kaip gydyti

Ne­ko­re­guo­ja­mi veiks­niai yra am­žius — vy­res­nio am­žiaus žmo­nės su­ser­ga daž­niau; ly­tis — vy­rų ser­ga­mu­mas ir mir­tin­gu­mas nuo šių li­gų yra ge­ro­kai di­des­nis. Taip pat ne­ko­re­guo­ja­mas ri­zi­kos veiks­nys yra ge­ne­ti­ka.

Jei­gu, tar­ki­me, šei­mo­je bu­vo anks­ty­vų mir­čių nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, in­fark­tų, šun­ta­vi­mo ope­ra­ci­jų, to­kiems žmo­nėms rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti. Ko­re­guo­ja­mi ri­zi­kos veiks­niai yra pa­di­dė­jęs cho­les­te­ro­lis, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, cuk­ri­nis dia­be­tas, ant­svo­ris, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, stre­sas, rū­ky­mas.

Jei­gu šie veiks­niai ko­re­guo­ja­mi li­gos gy­do­mos, su­re­gu­liuo­ja­ma mi­ty­ba, at­si­sa­ko­ma ža­lin­gų įpro­čių, ju­da­mari­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis ma­žė­ja. Tai yra daug žu­vies, daug dar­žo­vių, vai­sių, aly­vuo­gių alie­jus.

Šir­dis ne­mėgs­ta lie­tu­viš­kos vir­tu­vės.

Tai vi­si pa­tie­ka­lai, ku­rie yra rie­būs, sū­rūs. Jie ne­nau­din­gi, nes di­di­na cho­les­te­ro­lio kie­kį, di­di­na krau­jos­pū­dį. Ser­gan­tiems ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja iš vi­so rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti drus­kos.

Di­na­mi­nis spor­tas tris ke­tu­ris kar­tus per sa­vai­tę po pus­va­lan­dį ar po 45 mi­nu­tes ne­pap­ras­tai nau­din­gas. Ar tai nė­ra ža­lin­ga?

Miego apnėjos ir hipopnėjos sindromas

Spor­tuo­ti ga­li­ma įvai­riai. Svar­bu ras­ti sau mie­lą spor­to ša­ką. Tar­kim, la­bai po­pu­lia­rus šiau­rie­tiš­kas vaikš­čio­ji­mas su laz­do­mis.

Dar daugiau yra tų, kurie net nenutuokia jau turį sveikatos problemų. Mes kasdien susiduriame su veiksniais, keliskart padidinančiais aukšto kraujo spaudimo atsiradimo galimybę. Paveldėtas polinkis Ūgis, plaukų ir akių spalva — toli gražu ne viskas, kas sieja vienos šeimos narius.

Rei­kė­tų pra­dė­ti nuo ma­žes­nių at­stu­mų ir pa­laips­niui di­din­ti. Ži­no­ma, dar­bas su štan­ga ar bė­gi­mas 10 ki­lo­met­rų iš kar­to, ne­si­tre­ni­ra­vus, nė­ra nau­din­ga. Tai tik­rai tu­rės dau­giau ža­los ne­gu nau­dos.

Miego apnėjos ir hipopnėjos sindromas Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas. Miego sukeltiems kvėpavimo sutrikimams priskiriami: įprastinis knarkimas, obstrukcinė miego apnėja, centrinė miego apnėja, obstrukcinės miego apnėjos sindromas, Čein-Stokso Cheyne-Stokes kvėpavimas ir hipoventiliacijos sindromas.

Pra­džiai ge­riau rink­tis plau­ki­mą, vaikš­čio­ji­mą, pa­si­va­ži­nė­ji­mą dvi­ra­čiu. Spor­tas re­ko­men­duo­ja­mas bet ko­kio am­žiaus žmo­nėms. Yra me­di­ta­ci­ja, jo­ga.

Pri­va­lo bū­ti dar­bo ir poil­sio re­ži­mas. Žmo­gui rei­kia iš­nau­do­ti jam pri­klau­san­čias ato­sto­gas, ir il­ges­nes ato­sto­gas iš kar­to, ma­žiau­siai 3 sa­vai­tes.

Griežti gražaus ir sportiško kūno kanonai neleidžia atsipalaiduoti ir verčia ieškoti efektyviausio riebalų deginimo būdo. Visus, norinčius atsikratyti riebalinio sluoksnio, ji kviečia į funkcines treniruotes.

Ka­da žmo­gus tik­rai pra­de­da il­sė­tis? Juk pir­mą ato­sto­gų sa­vai­tę min­tys dar su­ka­si apie dar­bą. Vi­si elekt­ro­ni­niai prie­tai­sai: te­le­fo­nas, kom­piu­te­ris, te­le­vi­zo­rius, ato­sto­gų me­tu tu­rė­tų bū­ti iš­jung­ti, bent štanga ir hipertenzija steng­tis be jų ap­siei­ti, kad poil­sis bū­tų vi­sa­ver­tis. Jei­gu pa­cien­tas pa­ten­ka į di­de­lės ri­zi­kos su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis pa­cien­tų gru­pę, tuo­met šei­mos gy­dy­to­jas siun­čia į kar­dio­lo­gi­nius cent­rus, kur pa­cien­tas de­ta­liai iš­ti­ria­mas: at­lie­ka­ma echos­ko­pi­ja, dvi­ra­čio tes­tas, įver­ti­na­mi krau­jo ty­ri­mai, at­lie­ka­mi krau­ja­gys­lių elas­tin­gu­mo, stan­du­mo tes­tai.

Taip sie­kia­ma už­kirs­ti ke­lią rim­tes­nėms li­goms. Tik ne vi­si jie yra pa­vo­jin­gi. Jei­gu ne­ra­mu, pir­miau­siai rei­kia kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Gy­dy­to­jas iš kar­diog­ra­mos ma­tys, ar per­mu­ši­mai pa­vo­jin­gi, ar rei­kia kar­dio­lo­go kon­sul­ta­ci­jos. Ar vis dėl­to bū­na si­tua­ci­jų, kad net lai­ku su­tei­kus pa­gal­bą nie­ko ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti? Gy­dy­to­jai — ne die­vai.

Ne vi­sais at­ve­jais pa­vyks­ta žmo­gų at­gai­vin­ti. Vi­sa­da la­bai liūd­na, kai stai­ga mirš­ta jau­ni žmo­nės.

De­ja, kaip tai­syk­lė, jei in­fark­tas iš­tin­ka jau­ną žmo­gų, tai daž­niau­siai bai­gia­si mir­ti­mi. Jei­gu pa­cien­tas ser­ga iše­mi­ne šir­dies li­ga, jam per lai­ką su­si­for­muo­ja taip va­di­na­mos ko­la­te­ra­lės — šo­ni­nės krau­ja­gys­lės. Kaip už­tven­kus štanga ir hipertenzija ap­lin­kui su­si­for­muo­ja upe­liu­kai, taip ir kaip gydyti ir užkirsti kelią hipertenzijai, kai pra­de­da šiek tiek ak­ti, pra­de­da for­muo­tis ko­la­te­ra­li­nės smul­kios krau­ja­gys­lės, ku­rios šir­dies zo­ną ap­rū­pi­na krau­ju.

O jau­nas žmo­gus ne­tu­ri ko­la­te­ra­lių tink­lo, to­dėl kai stai­ga plyš­ta ate­rosk­le­ro­ti­nė plokš­te­lė ar­ba trom­bu už­kem­ša­ma krau­ja­gys­lė, tai daž­niau­siai bū­na pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas. Bū­na at­ve­jų, kai net ša­lia esan­tiems gy­dy­to­jams ne­pa­vyks­ta at­gai­vin­ti. Be­veik neį­ma­no­ma pa­dė­ti to­kiais at­ve­jais, kai plyš­ta šir­dies rau­muo, aor­ta ar už­si­kem­ša stam­bi krau­ja­gys­lė, ir dau­giau kaip pu­sė šir­dies lie­ka be krau­jo­ta­kos.

Be­je, in­fark­tas daž­niau­siai įvyks­ta ry­ti­nė­mis va­lan­do­mis, mat pa­bu­di­mo me­tu la­bai stip­riai ky­la ad­re­na­li­no kie­kis.

Pavojinga epidemija atima gyvybes

Kol at­vyks grei­to­ji, bū­ti­na da­ry­ti krū­ti­nės pa­spau­di­mus. Tik spaus­ti rei­kia efek­ty­viai, kad krū­ti­nė tik­rai įlink­tų. Ne­rei­kia bi­jo­ti su­lau­žy­ti šon­kau­lių. Bū­na, kad nuo tai­syk­lin­go spau­di­mo jie lūž­ta. Ne­bū­ti­na nei pūs­ti, štanga ir hipertenzija skai­čiuo­ti, svar­bu spau­dy­ti. Kar­tais vien to už­ten­ka, kad sme­ge­nys gau­tų de­guo­nies ir lik­tų ne­pa­žeis­tos.

Portinė hipertenzija

Da­bar gi kar­tais bū­na, kad at­gai­vin­ti pa­vyks­ta, ta­čiau sme­ge­ny­se, ne­ga­vu­sio­se il­gą lai­ką de­guo­nies, jau bū­na įvy­kę ne­grįž­ta­mi pa­ki­ti­mai.

Gy­dy­to­jui bus ga­li­ma už­duo­ti rū­pi­mų klau­si­mų, to­dėl la­bai kvie­čiu at­vyk­ti. As­me­ni­nė nuo­tr. Jur­gi­ta Pli­sie­nė sa­ko, kad net gy­dy­to­jams, ži­nan­tiems ža­lin­gą stre­so po­vei­kį šir­džiai, ne vi­sa­da pa­vyks­ta jį kont­ro­liuo­ti.

Jei­gu šie veiks­niai ko­re­guo­ja­mi, ri­zi­ka su­si­rgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis ma­žė­ja.