Rytis Tutkus

Hipertenzijos simptomų gydymo dieta. Hipertenzija – „nebylioji žudikė“

Padidėjęs kraujo spaudimas: ką būtina žinoti ir kaip kontroliuoti šią ligą? Autorius: Žmonės. Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės.

Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu. Hipertenzijos simptomų gydymo dieta mastai didėja Cinamonas širdies sveikatai arterine hipertenzija statistika grėsminga.

vaistas nuo hipertenzijos kasdien 3 laipsnio hipertenzijos 3 laipsnio neįgalumas

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc.

Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę.

Arterinė hipertenzija: išmokite kontroliuoti savo ligą

Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai.

hipertenzijos druskos vonia knyga būdų atsikratyti ligų hipertenzija diabetas

Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Asmeninio archyvo nuotr. Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų.

Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis. Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.

Arterinė hipertenzija

Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti.

Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

  • Kardiologija Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais Arterinis kraujo spaudimas per parą svyruoja — naktį nukrenta, dieną pakyla.
  • Pagalba širdžiai per vasaros karščius Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai.

Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį? Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis.

Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja.

su hipertenzijos meniu hipertenzija 2a laipsnis kas tai

Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.

Panašūs straipsniai Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas? Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos. Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja.

Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo.

Kraujo spaudimą galima reguliuoti ne tik vaistais

Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus. Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10—20 mmHg, hipertenzijos simptomų gydymo dieta patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni.

Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Ši būklė būdinga apie 10 proc.

Vengiant šių rizikos veiksnių arterinę hipertenziją galima valdyti ir gyventi pakankamai normalų gyvenimą, net ir vartojant gydytojo paskirtus vaistus. Simptomai Labai dažnai pasitaiko, jog padidėjusio kraujospūdžio liga nepasireiškia jokiais išskirtiniais simptomais ir yra diagnozuojama atsitiktinai, pvz. Kartais žmonės, sergantys arterine hipertenzija skundžiasi specifiniais galvos skausmais, galvos svaigimu ir spaudimu, tarsi muselių mirgėjimu akyse, greitu nuovargiu. Komplikacijos Padidėjusio kraujospūdžio liga gali komplikuotis į kitas sunkias ligas, kurios neretai baigiasi mirtimi. Tai - galvos smegenų insultas, miokardo infarktas, širdies arba inkstų nepakankamumas, širdies raumens sustorėjimas,  regėjimo sutrikimas ir kt.

Kaip vertinti kraujospūdžio rodmenis? Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija m. Kaip sėkmingai kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį? Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama.

Padidėjęs kraujo spaudimas: ką būtina žinoti ir kaip kontroliuoti šią ligą?

Pirminė arterinė hipertenzija — nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais. Jų yra kelios grupės. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų — elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos — rezultatus. Jei po savaitės gydymo kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad vaistai parinkti tinkamai, tačiau būtina tęsti gydymą.

Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje. Tuomet vertinamas žmogaus gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama numesti svorio, mažinti suvartojamos druskos kiekį, mankštintis, vengti streso. Jeigu pabandžius šį gydymo būdą kurį laiką rezultatų nepasiekiama, skiriama medikamentų.

Svarbu reguliariai ir taip, kaip nurodyta, vartoti paskirtus medikamentus bei nuolat stebėti arterinį kraujospūdį. Kraujospūdis gali normalizuotis, tačiau gydymą būtina tęsti. Nors arterinė hipertenzija neišgydoma, laikantis visų gydytojo nurodymų, kontroliuojant kraujospūdį ir koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti didesnių problemų — pavyzdžiui, insulto tikimybė sumažėja net 40 procentų.

Labai svarbu, kad sergantieji šia liga suprastų arterinės hipertenzijos gydymo svarbą, laikytųsi gydytojo nurodymų ir patys aktyviai dalyvautų gydymo procese.