Hipertenzijos klasifikavimas pagal laipsnį ir riziką, Hipertenzijos klasifikacija pagal etapus ir laipsnius: lentelė - Anatomija November
Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m.
Vaistai Ligos aprašymas Arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas. Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas.
- Padidejes diastolinis kraujo spaudimas
- Nėra atsiliepimų apie hipertenziją
- Taurino dozės širdies sveikatai
Taip pat yra antrinė arterinė hipertenzija, kuomet pacientas serga kokia nors liga pvz. Arterinis kraujo spaudimas — tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles.
Kai širdis susitraukdama išstumia kraują slėgis būna didžiausias ir yra vadinamas sistoliniu. Širdies atsipalaidavimo metu slėgis sumažėja ir vadinamas diastoliniu. Jis kinta priklausomai nuo žmogaus veiklos didėja fizinio krūvio metu, sumažėja ramybėje.
Tinklainės atskyrimas; Uremija. Jei pasireiškė hipertenzinė krizė, pacientui reikia skubios pagalbos, kitaip jis gali mirti - pagal PSO ši hipertenzijos sąlyga daugeliu atvejų sukelia mirtį. Rizikos laipsnis ypač tinka tiems, kurie gyvena vieni, o užpuolimo atveju šalia jų nėra nė vieno.
Pirmine arterine hipertenzija Lietuvoje serga maždaug trečdalis suaugusiųjų. Sergamumas didėja priklausomai nuo amžiaus. Rizikos faktoriai Skiriami nemodifikuojami nekeičiami arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: tai genetinės priežastys, amžius ir modifikuojami keičiami rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, fizinis nejudrumas, alkoholio, riebaus ar sūraus maisto vartojimas.
Simptomai Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais.
Hipertenzijos klasifikacija pagal etapus ir laipsnius: lentelė
Gali pasireikšti nespecifine klinika — anksti ryte atsirandantis galvos skausmas, sumažėjasntis aukščiau pakėlus galvūgalį, taip pat žmogus gali jausti galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmą širdies plote, kartais būti nervingas. Anksti nediagnozavus ir nepaskyrus tinkamo gydymo, po m.
- Hipertenzija 35 m
- Normalus kraujo spaudimas
- Hipertenzijos gydymas visais vaistais
Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai tenka stipriau dirbti, todėl laikui bėgant padidėja kairysis skilvelis. Vystosi kraujagyslių pažeidimas aterosklerozėatsiranda hipertenzinis inkstų ir akių pažeidimas.
Gali atsirasti krūtinės angina ar ištikti miokardo infarktas. Klasifikacija Arterinė hipertenzija suskirstyta į atitinkamus sunkumo laipsnius. Laipsnio nustatymas yra vienas iš kriterijų pasirenkant gydymo taktiką.
Papildomos informacijos suteikia paties žmogaus arterinio kraujospūdžio matavimas namuose ryte, dieną ir vakare. Pacientas žymi kraujo spaudimo rodmenis kelias savaites, paskui duomenis pateikia gydytojui. Nustačius arterinę hipertenziją tikslinga ištirti galimai šios ligos pažeistas organų sistemas.
Gydymas Diagnozavus arterinę hipertenziją gydytojas įvertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tuomet paskiria atitinkamą gydymą. Svarbus nemedikamentinis gydymas — rizikos veiksnių modifikavimas. Įrodyta, kad vien pakeitus gyvenseną, sistolinį kraujo spaudimą galima sumažinti net 5 mmHg, o diastolinį mmHg.
Kitas gydymo etapas — tinkamas medikamentų nuo arterinės hipertenzijos paskyrimas. Ligai gydyti vartojamos šios antihipertenzinių vaistų grupės: tiazidiniai diuretikai, AKF inhibitoriai, β-blokatoriai, Ca kanalų antagonistai, angiotenzino receptorių blokatoriai.
Arterinė hipertenzija AH — tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis organus taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Pirminės AH rizikos veiksniai: genetinis polinkis, amžius, antsvoris, nutukimas, sūrus, riebus maistas, alkoholis, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra. Klinika Kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali nejusti keletą metų. Kiti skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušyje, svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu, širdies plakimu.
Galimas gydymas vienu ar keliais preaparatais iš skirtingų vaistų hipertenzijos klasifikavimas pagal laipsnį ir riziką. Tinkamą gydymą gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą. Virginijus Šapoka Vilniaus Universitetas Medicinos fakultetas Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas.
