Hipertenzija ugniagesiuose. Pilvo apačios skausmas

• NAUJIENOS - Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
• Jūsų darbas stresas gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis Žmonės, kurie turi didelio streso darbo - pavyzdžiui, ugniagesių - gali būti labiau linkę plėtoti A-FIB.
• Kardiologė: pakilęs kraujospūdis – liga visam gyvenimui | mul.lt
• medikai Archives - LSDP Rokiškio skyrius
• Koks yra hipertenzijos pavojus ir kodėl širdies plotas
• Redakcijos archyvo nuotr.
• Naujienų archyvas
• Kas yra plati hipertenzija

Paskelbta: Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų  turi padidėjusį kraujo spaudimą. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmoniu nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai  jaučiasi.

Tad kas yra tas kraujospūdis ir ką apie jį turime žinoti? Kraujospūdis — tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grižtų atgal.

Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse.

Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas — arterinė hipertenzija — laikui bėgant gali sukelti hipertenzija ugniagesiuose rimtų sveikatos sutrikimų.

Tai — pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys.

Streso ir širdies ligų

Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais.

Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Tik reiktų žinoti, kad kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du  jo pakilimai — tai  dar ne liga.

Spausdinti Kardiologė: pakilęs kraujospūdis — liga visam gyvenimui Shutterstock nuotr. Maždaug trečdalis 25—65 metų amžiaus grupės žmonių kenčia nuo šio sveikatos sutrikimo.

Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi.

Kardiologė: pakilęs kraujospūdis – liga visam gyvenimui

Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Dėl to neretai išsigąstama. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija. Padidėjusio kraujospūdžio priežastys Deja, padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties iki 90 proc. Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija.

ARTERINĖ HIPERTENZIJA – UŽDELSTO VEIKIMO BOMBA

Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo endotelio funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme. Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius daugiau nei 35 m.

Nereiketų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį. Retai kraujospūdžio padidejimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos apie 10 proc.

Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija. Padidėjusio kraujospūdžio simptomai Vienintelis simptomas ligos pradžioje — padidejęs kraujospūdis. Kiti simptomai  atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtineje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas hipertenzija ugniagesiuose regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui.

Arterinė hipertenzija — klastinga liga Parašyta gegužės 19 Prie labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų priskiriama arterinė hipertenzija AH — padidėjęs arterinis kraujospūdis. Arterinė hipertenzija — klastinga liga, jos pradžioje retai juntami negalavimai.

O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti hipertenzija ugniagesiuose negrižtamai pažeidžiami.

Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidejusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti. Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės Padidejęs  kraujo spaudimas  — pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu  ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė hipertenzija ugniagesiuose.

Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonems, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus. Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas Ar padidejęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas.

Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs erių ir daugiau metų, bent karta per metus turetų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo  padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam.

Skaitykite forume: Dalintis: Turbūt jums kilo klausimas, kas ta jonizuojamoji spinduliuotė. Buitinėje kalboje jonizuojamoji spinduliuotė turi kitą pavadinimą — tai radiacija. Specialistų teigimu, Lietuvos gyventojų vidutinė metinė gamtinės apšvitos dozė yra kiek mažesnė nei pasaulio gyventojams tenkantis vidurkis. Tačiau ar žinote, kad radioaktyvias medžiagas jūs greičiausiai naudojate kasdien? Ir ką jūs darytumėte, jei kiltų radiacijos pavojus?

Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje. Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį.

Jeigu jis viršija hipertenzija ugniagesiuose, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turetų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia — kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų ipročių.

Povišen krvni pritisak - arterijska hipertenzija

Rūkymas — vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa — taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose. Suprantama, kad ne visiems iškart pavyksta pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau patikėkite, pastangos atsipirks ir su kaupu. Pastarasis patars, kaip elgtis, o gydytojas, esant poreikiui, išrašys hipertenzija ugniagesiuose.

Jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Sprendimą padidėjusį kraujospūdį gydyti vaistais priima tik gydytojas.

Sprendimas, ar pradėti hipertenzijos gydymą medikamentais priklauso ne tik nuo kraujospūdžio pakilimo lygio, bet ir nuo bendrosios kardiovaskulines rizikos bei organų-taikinių pažeidimo. Jei pacientas jau serga širdies ar kraujagyslių  liga, vaisto pasirinkimas priklauso nuo ligos pobūdžio.

Antihipertenziniai vaistai hipertenzija ugniagesiuose ne tik mažinti kraujo spaudimą, bet ir būti saugūs, patogūs vartoti ir mažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą.

Kasdieninėje praktikoje dažniausiai prireikia vaistų derinių. Jei pacientas serga keliomis ligomis, svarbia problema tampa daugybės vaistų tarpusavio sąveikos.

Tokiems pacientams reikalinga ypatingai gera klinikinė priežiūra. Hipertenzija turi buti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų. Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį? Prieš matavimą patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau ir minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų.

Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo žastas širdies aukštyje. Klasikinis kraujospūdžio matavimo aparatas susideda iš trijų dalių: manometro su padalomis, manžetes su kriauše orui pripūsti, fonendoskopo juo išklausomi tekančio kraujo garsai arterijoje.

Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio 80 proc. Fonendoskopo galvutė dedama alkunės linkyje virš arterijos.

Į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė išnyksta pulsas. Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje. Toliau  lėtai iš manžetes oras išleidžiamas, stebint manometro parodymus ir klausantis fonendoskopu kraujo pulsavimo garsų. Namų sąlygomis patogiausi  - automatiniai aparatai, po mygtuko paspaudimo patys pripučiantys manžetę ir parodantys ekranėlyje ne tik kraujospūdį, bet ir pulso dažnį.

Nepatyrusiems matuotojams gali pasitaikyti matavimo klaidų. Todėl geriausia, kad pirmą kartą pacientas tai atliktų gydytojo ar medicinos sesers priežiūroje. Jeigu jis nepasitiki savo aparato parodymais, patartina atsinešti prietaisą ir pasitikrinti medikams padedant.

Matuoti reiktu aukštas viršutinis kraujospūdis kartų per dieną ir visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik hipertenzija ugniagesiuose bazinis kraujospūdis ir vakare po darbo dienos.

Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje skirtumas iki 10 mmHgkairiarankiams gali būti didesnis kairėje. Išsamiau kraujospųdį galima ištirti specialiu kompiuteriniu aparatu, kuris pritvirtinamas visai parai paros kraujospūdžio monitoravimas.