Gera mankšta širdies sveikatai

Fizinė veikla vyresniame amžiuje Nuo gimimo žmogaus organizme vyksta sudėtingi procesai, keičiantys organus, audinius bei ląsteles. Ilgainiui kinta ir mąstymo procesai, darbingumas, socialinis aktyvumas, fizinis pajėgumas. Sveikata ir jaunatviškumas daug priklauso nuo įgimtų savybių, persirgtų ligų, taip pat nuo aplinkos sąlygų bei gyvenimo būdo.

Mankšta – gerai savijautai

Daug lemia žmogaus valia bei pastangos. Senėjimo procesus iš dalies galima kontroliuoti. Vienas tokių būdų — fizinis aktyvumas ir mankšta. Ko galima tikėtis reguliariai mankštinantis? Fiziškai aktyvių keturiasdešimtmečių ir vyresnio amžiaus žmonių senėjimo procesas yra lėtesnis nei gyvenančių pasyviai. Tai rodo tyrimai. Fiziniai pratimai gerina judesių koordinaciją mažesnė griuvimų ir kaulų lūžimų rizika, o tai labai aktualu vyresniems žmonėms.

Maždaug penktąjį gyvenimo dešimtmetį raumenų masė ima natūraliai mažėti, o aktyvi fizinė veikla tai gali pristabdyti. Fiziškai pasirengę žmonės yra ištvermingesni, ne taip greitai pavargsta.

Nuo infarkto – pėstute, nuo trombozės – ristele

Aktyviai besimankštinantieji atrodo gerokai jaunesni už nesimankštinančius bendraamžius. Taisyklinga gera mankšta širdies sveikatai rodo, kad žmogus yra sveikas. Tokio žmogaus plaučiai, širdis, kepenys, virškinimo sistema gali funkcionuoti normaliai.

Fizinio krūvio metu padidėja kraujo spaudimas bei jo tekėjimo greitis kraujagyslėmis, todėl visi organai, taip pat ir širdis, daug geriau aprūpinami krauju.

Trenerio patarimai, kaip sportuojant sustiprinti širdį

Suintensyvėja medžiagų apykaita. Tinkamas fizinis krūvis daro labai didelę įtaką savijautai, geram miegui, darbingumui, imunitetui ir ilgalaikei atminčiai.

Tai gera ir prevencijos, ir gydymo priemonė turintiems polinkį ar sergantiems Alzheimerio liga ir demencija.

Depresija ir kūno kultūra Žmonėms, sergantiems depresija, rekomenduojama reguliariai hipertenzijos gydymo simptomai ir gydymas. Tyrimais patvirtinta, kad reguliarūs fiziniai pratimai duoda naudos gydant lengvą ir vidutinio sunkumo ypač vyresnio amžiaus žmonių depresiją.

Suprantama, esant tokios būklės labai sunku išlaikyti motyvaciją ir reguliariai mankštintis. Tačiau būtent tada, kai prisiversti sudėtinga, mankšta suteikia daugiausiai naudos psichinei ir fizinei sveikatai. Keletas tyrimų parodė, kad lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos atvejais pratimai veikia kaip antidepresantai, t.

Pavyzdžiui, pratimai organizme sumažina kortizolio ir noradrenalino tai vadinamieji streso hormonai lygį ir padeda išsiskirti endorfinams — hormonams, kurie skatina pasitenkinimo jausmą o bėgant ilgas distancijas dėl intensyvios endorfinų sintezės galima patirti net euforiją.

Endorfinai taip pat veikia žmogaus savijautą, iš dalies veikia emocijas, elgseną, miegą ir atmintį. Tyrimai parodė, kad siekiant teigiamo poveikio nuotaikai mankštintis reikia reguliariai. Rekomenduojamas režimas — 25 arba 30 minučių penkis kartus per savaitę arba 45 minutės tris kartus per savaitę. Abu šie pasirinkimai vienodai naudingi gydant depresiją. Kaip gydymo priemonė mankšta pranašesnė tuo, kad, išskyrus galimas traumas, neturi nepageidaujamo šalutinio poveikio.

Tiems, kurie  vartoja vaistus nuo depresijos, mankšta padeda juos geriau įsisavinti, tad sutrumpėja sveikimo laikas. Daugelio žmonių patirtis parodė, kad laikytis mankštos režimo jiems padeda griežta dienotvarkė.

Pratimai, kurie padės nustatyti ar esate sveiki pagal savo amžių - Mokslo ir technologijų pasaulis

Daugeliui geriau sekasi mankštintis ir išlaikyti motyvaciją, jei sportuoja ne po vieną, o su grupe ar draugu. Svarbiau ne greitis, o trukmė ir reguliarumas Jeigu aktyviau mankštintis pradedama sulaukus ies ar esant dar vyresnio amžiaus, krūvį būtina didinti pamažu.

• Stresas kaip hipertenzijos priežastis
• Nuo infarkto – pėstute, nuo trombozės – ristele - mul.lt
• Aktyvus judėjimas: ar gali būti per vėlu?
• Pradžia Fizinis aktyvumas Mankštos tikslas — gerinti sveikatą, išjudinti organizmą, stiprinti raumenis, didinti sąnarių paslankumą, išmokti taisyklingai kvėpuoti ir derinti kvėpavimą su atliekamais judesiais, taisyti laikysenos trūkumus.

Kad treniruotė būtų veiksminga, organizmas turi gauti didesnį fizinį krūvį nei tas, prie kurio yra įpratęs. Iš pradžių patariama atlikti fizinius pratimus kas antrą dieną kad organizmas spėtų atgauti jėgas po 20—30 minučių, krūvį didinant nuosekliai. Kai organizmas įpras prie naujo režimo, treniruotis galima ir gera mankšta širdies sveikatai.

Krūvio metu reikia stebėti ir kontroliuoti pulso dažnį. Kaip jį paskaičiuoti? Iš atimkite amžių metais ir tai bus maksimalus pulso dažnis.

Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų? | mul.lt

Svarbu, kad pulso dažnis nebūtų ir per mažas. Riba, kai fizinis krūvis dar veikia organus ir sistemas, paskaičiuojamas maksimalų pulsą padalijus iš dviejų. Taigi mečiui tai 90 kartų per minutę.

Jeigu pulsas mažesnis, krūvis nepakankamas ir treniruojamojo poveikio nėra. Viršutinė pulso riba paskaičiuojama maksimalų pulsą padauginus iš 0, Jeigu po krūvio širdis plaka dažniau nei kartus per minutę, krūvis buvo per didelis.

Labai svarbi ir pulso grįžimo į pradinį dažnį trukmė. Paprašykite, kad ją įvertintų šeimos gydytojas ar kūno kultūros specialistas. Visuomet svarbu kritiškai įvertinti savijautą.

Fizinė veikla vyresniame amžiuje | 60 plius

Galioja taisyklė: geriau po mažiau, bet dažniau, t. Gera pradžia Pradėti mankštintis niekada ne per vėlu, visgi geriau neatidėlioti iki pirmadienio ar kitos savaitės.

Pratimai, kurie padės nustatyti ar esate sveiki pagal savo amžių   1 Mankšta gali ne tik padėti išlaikyti tinkamą kūno svorį bei išlaikyti gerą fizinę bei psichinę sveikatą. Tai gali būti ir priemonė sužinoti tikrąją savo sveikatos būklę. Įvairūs pratimai gali sumažinti insulto, 2 tipo diabeto ir kai kurių vėžio formų riziką daugiau nei 50 procentų. Taip pat jie gali sumažinti jaunų žmonių iki 30 metų mirties riziką. Osteoartrito riziką, darant pratimus, galima sumažinti daugiau nei 83 procentais.

Patartina dėl sveikatos būklės ir tinkamiausio fizinio aktyvumo būdo spartaus ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, gydomosios mankštos, darbo treniruoklių salėje ir t.