Dietos hipertenzija ir vainikinių arterijų liga

Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija m.

Harvey Kemp aprašė krūtinės anginos KA formą, kuri pasireiškia miokardo išemijos simptomais, tačiau angiografiškai nustatomos normalios arba beveik normalios vainikinės arterijos. Tokią KA H. Kemp pavadino širdies X sindromu. Vėliau buvo išsiaiškintas patofiziologinis šio sindromo mechanizmas: epikardo vainikinių arterijų spazmasvainikinių arterijų bridžas jungtysvainikinės tėkmės sulėtėjimas, takotsubo ir vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija.

Nustatyta, kad sergant širdies X sindromu pakinta skausmo suvokimas. Mikrovaskulinė disfunkcija sukelia mikrovaskulinę KA, kuri diagnozuojama nesant vainikinių arterijų obstrukcijosbet funkciniais tyrimais nustačius pakitusį mikrovaskulinį atsaką.

Mikrovaskulinė disfunkcija vadinama pirmine, jei vienintelė simptomų priežastis yra mikrovaskulinė KA.

Išėminė širdies liga

Sergant specifine liga atsiradusi mikrovaskulinė disfunkcija vadinama antrine. Stabili mikrovaskulinė KA pasireiškia pasikartojančia įtampos angina, o nestabili arba ūminė mikrovaskulinė KA — ūminės išemijos sindromu, krūtinės skausmu ramybės metu, kartais — nedideliu miokardo nekrozės žymenų kiekio padidėjimu.

Europos kardiologų draugijos EKD stabilios KA gydymo gairėse aptariama ir specifinė KA forma, pasireiškianti esant normalioms vainikinėms arterijoms. Skiriami du klinikiniai jos tipai, įeinantys į stabilios išeminės širdies ligos IŠL sudėtį: mikrovaskulinė angina ir vazospazminė angina, kurios tam tikrais atvejais gali apimti tik mikrovaskulinę sritį.

Patogenezė Vainikinė mikrocirkuliacija retai kada tampa rutininių kraujotakos vaizdo tyrimų objektu, tuo tarpu būtent ji yra svarbiausias kraujagyslių pasipriešinimo komponentas ir veiksnys: net 80 proc. Jos disfunkcija gali sutrikdyti viso miokardo perfuziją pav. Iš esmės fiziologinę vainikinę kraujotaką moduliuoja būtent vainikinės prearteriolės ir arteriolės „.

Širdies ir kraujagyslių ligų ŠKL rizikos veiksniai, ypač arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas. Šios ligos sutrikdo normalią mikrocirkuliaciją ir epikardo vainikinių arterijų funkciją.

• Hipertenzija greita pagalba
• Mažiausiai šalutinį poveikį sukeliantys vaistai nuo hipertenzijos

Sutrikusi vazodilatacinė talpa, neretai susijusi su padidėjusiu vazokonstrikciniu tonusu, padidina vainikinės kraujotakos pasipriešinimą, sumažina vainikinės tėkmės rezervą CFR ir gali sukelti miokardo išemiją. Su endoteliu susiję mechanizmai, pasireiškiantys esant vainikinės kraujotakos sutrikimui ir nustatomi acetilcholino ir šalčio stresorių mėginiais, daro įtaką azoto oksido monoksido išskyrimui endotelyje.

Nuo endotelio nepriklausomi mechanizmai, pasireiškiantys susilpnėjusiu vainikinės kraujotakos atsaku į adenoziną ir dipiridamolį, lemia kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių atsipalaidavimą relaksaciją.

Šie veiksniai ir mechanizmai konkrečiu individualiu atveju gali veikti įvairiais deriniais ir įvairiai reikštis kliniškai. Galima klinikinė vainikinės kraujo apytakos sutrikimų raiška: „. Pakitęs vazokonstrikcinis atsakas į acetilcholiną ar egonoviną ir sustiprėjusi vazokonstrikcija, sukeliama endotelino 1 išsiskyrimo.

Pacientams, kurie skundėsi stipriu krūtinės skausmu, buvo nustatytas mikrovaskulinis spazmas ir ST nusileidimas be epikardo vainikinių arterijų spazmo; šiems pacientams netgi fiziniai pratimai sukelia vazokonstrikciją, o ne vazodilataciją.

Aprašytas sulėtėjusios vainikinės tėkmės ramybėje fenomenas, susijęs su bazine mikrovaskuline konstrikcija.

Krūtinės anginos simptomai, atsirandantys ramybės sąlygomis, gali būti susiję su sustiprėjusiu vazokonstrikciniu atsaku į acetilcholiną ar šaltį, padidėjusiu baziniu kraujagyslių tonusu, atspindinčiais sulėtėjusią vainikinę kraujotaką. Įrodyta, kad įtampos sukeltos miokardo išemijos metu atsiranda ir metabolinių sutrikimų. Miokardo išemija nustatoma įtampos EKG: ji pasireiškia ST nusileidimu ir krūtinės skausmu, tačiau neatsispindi įtampos echokardiografijos metu, nes fragmentiški miokardo perfuzijos sutrikimai nepastebimi makroskopiškai.

Išemines miokardo sritis galima aptikti įtampos scintigrafija, kuri rodo įtampos sukeltus perfuzijos defektus, informatyvūs magnetinio rezonanso MRT ir dietos hipertenzija ir vainikinių arterijų liga emisijos tomografijos PET metodai.

Dabar išsamiai tyrinėjamos šios mikrovaskulinės disfunkcijos CVRF priežastys: „. Bendrieji ŠKL rizikos veiksniai, kaip antai: arterinė hipertenzijadislipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas. Vis dėlto iki šiol neaišku, kodėl asmenims, turintiems tokią pat riziką, vienais atvejais pasireiškia epikardo arterijų liga, kitais atvejais — MD.

Autonominės nervų sistemos pusiausvyros pažeidimas gali sutrikdyti mikrocirkuliacijos vazomotorinę kontrolę.

2. Kalcio kanalų blokatorių vaistai nuo hipertenzijos
4. Hipertenzijos dietos numeris 10

Apie 75 proc. Sutrikęs skausmo suvokimas: nenormali prearteriolių konstrikcija gali sukelti perteklinį adenozino išsiskyrimą ir išprovokuoti krūtinės anginą netgi nesant ryškių metabolinių ir funkcinių miokardo išemijos požymių.

Kitos galimos priežastys: atsparumas insulinui, estrogenų stoka moterimspadidėjęs ląstelių membranų natrio ir vandenilio dietos hipertenzija ir vainikinių arterijų liga aktyvumas, ikiklinikinis uždegimas. Nustatytas ŠKL rizikos veiksnių ir MD patofiziologinis ryšys moterims, bet šių tyrimų rezultatai prieštaringi: „. Aterosklerozės rizikos veiksniai silpnai susiję su vainikinio mikrocirkuliacinio reaktyvumo reakcijos į adenoziną sutrikimais, o tai rodo, kad MD atsirasti svarbūs ir kiti, dar neidentifikuoti veiksniai.

Kai kurių tyrimų duomenimis, epikardo riebalų storis yra vienintelis nepriklausomas MD prediktorius moterims. Daugėja duomenų, kad ŠKL rizikos veiksniai vis dėlto gali turėti įtakos MD atsiradimui, tačiau mažesnei daliai pacientų: „.

Cukriniu diabetu ir arterine hipertenzija sergantiems asmenims, neturintiems epikardo vainikinių arterijų stenozės, nustatomas akivaizdus CFR sutrikimas. Kai kurių autorių teigimu, MD atsiradimą gali skatinti kairiojo skilvelio hipertrofija, kuri hiperemiškai stimuliuoja miokardo kraujotaką.

Kitų tyrimų duomenimis, nepastebėta reikšmingų skirtumų tarp hipertrofiško ir nehipertrofiško arterine hipertenzija sergančių asmenų miokardo mikrocirkuliacijos.

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, neturintiems ryškių IŠL požymių, dažniau nustatoma vainikinė MD, susijusi su normalia miokardo perfuzijalyginant su kitų ŠKL rizikos veiksnių turinčiais asmenimis.

Cukriniu diabetu sergantiems asmenims vainikinė mikrocirkuliacija pažeidžiama labiau negu sergantiems hipertenzija. Sergant arterine hipertenzija : „. Nutukusiems asmenims, neturintiems širdies ligos ar epikardo arterijų stenozės požymių: „. Tai paremia teorinę koncepciją, kad nutukimas ir nedidelio laipsnio uždegimas yra susiję su adipocitokinais ir gali skatinti kraujagyslių disfunkciją. Įrodytas svarbus uždegimo vaidmuo šiuose procesuose pacientams, sergantiems X sindromu ir turintiems tradicinių ŠKL rizikos veiksnių: nustatyta, kad asmenys, kurių CRB kiekis padidėjęs, turi reikšmingai mažesnį CRF, lyginant su asmenimis, kurių PCR kiekis mažas.

Diagnostika Angiografiškai tirti mikrocirkuliacijos neįmanoma, todėl pasiūlyta keletas funkcinio sunkūs vaistai nuo hipertenzijos vertinimo invazinių ir neinvazinių būdų, kaip antai vainikinės tėkmės rezervo nustatymas.

A vegan bodybuilding experiment: Joshua Knox at TEDxFremont

Mikrovaskulinė funkcija įvertinama tiriant kraujagyslių tėkmės atsaką į stimuliaciją vazodilatatoriais ir apskaičiuojant CFR — hipereminės ir bazinės vainikinės tėkmės greičių santykį.

Stimuliacijai dažniausiai naudojamas adenozinas arba dipiridamolis: nustatoma nuo endotelio nepriklausoma vazodilatacija. Taikant acetilcholino ir šalčio slėgio mėginius įvertinama nuo endotelio priklausoma vazodilatacija.

• Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija | mul.lt
• Vaistas nuo hipertenzijos ir podagros
• Išėminė širdies liga | mul.lt
• 2-ojo laipsnio hipertenzija, ką tai reiškia
• Širdies ir kraujagyslių ligos - STENTAVIMO PROCEDŪRA. INFORMACIJA PACIENTUI

Neinvaziniai tyrimo būdai stokoja specifiškumo ir jautrumo, nepadeda atskirti epikardo disfunkcijos nuo MD. Norint vainikinę MD apibūdinti išsamiai, ypač jei vazodilatacinių tyrimų rezultatai yra normalūs arba nepakankamai informatyvūs, reikalingi vazokonstrikcinės stimuliacijos mėginiai acetilcholino, ergonovino.

Jie atliekami invazinių tyrimų metu siekiant nustatyti epikardo vazokonstrikciją ir aptikti smukiųjų kraujagyslių spazmus. Neinvaziniai tyrimai Transtorakalinė echokardiografija — tai pirmaeilis tyrimas. Miokardo perfuziją ir vainikinės tėkmės rezervą galima įvertinti atliekant širdies MRT, miokardo kontrastavimą ir PET.

Kiekvienas šių tyrimų turi savų trūkumų ir ribotumų kiekybiškai vertinant miokardo perfuziją.

Audrius Dulskas

Invaziniai tyrimai Angiografiškai vainikinę MD galima įvertinti keletu būdų: termodiliucija arba dujų išeigos metodu, intrakoronarinės doplerio tėkmės laidumo tyrimu, intravaskuline doplerine echoskopija.

Jas tiriant galima tiesiogiai vizualizuoti arterijų sieneles, aptikti aterosklerozines plokšteles, todėl atliekami prieš angiografiją. Dažniausiai naudojami vainikinei kraujotakai įvertinti. Intrakoronarinis doplerinis tyrimas yra dažniausiai taikomas metodas, nes tiesiogiai įvertinamas vainikinės kraujotakos greitis atskirose epikardo arterijose.

Vainikinė kraujotakos greičio ir kryžminio segmentinio arterijos ploto išvestinė parodo vainikinės kraujotakos dydį. Vainikinės kraujotaka vertinama prieš vazodilatatorių infuziją ir po jos.

Taikant intrakoronarinį doplerinį tyrimą ir slėgio jutiklį galima apskaičiuoti mikrovaskulinio rezistentiškumo indeksą IMR. Makrovaskulinė funkcija gali būti įvertinta angiografiškai naudojant tam tikrus indeksus 1 lentelė.